Geografija. Šalis yra pietrytinėje Europos dalyje prie Adrijos jūros. Bendras šalies plotas - 56,5 tūkst. kv. km. Šiaurėje Kroatija ribojasi su Slovėnija ir Vengrija, rytuose - su Serbija, o pietryčiuose - su Bosnija ir Hercegovina, taip pat su Serbija ir Juodkalnija (su dviem pastarosiomis nuo 1945 m. iki 1991 m. kartu įėjo į Jugoslavijos sudėtį). Labai vingiuota, įlankų ir užutėkių išraižyta Adrijos jūros pakrantė Kroatijoje tęsiasi 1777 km (žemėlapyje matuojant tiesia linija - tik 600 km). Didžiąją dalį šalies teritorijos užima Dinarų kalnai. Adrijos jūroje tarsi pripilta didesnių ir mažesnių salų - jų iš viso priskaičiuojama 1244. Didžiausios - Krko, Pago, Creso, Bračo, Korčulos. 47 salos yra gyvenamos.
Klimatas. Jūrinis-žemyninis. Vasaros karštos, žiemos šaltos. Pakrantės teritorijoje vasaros drėgnesnės, o žiemos būna švelnios. Vakarinėje Kroatijos dalyje klimatas žemyninis, centrinėje - kalnų, o pakrantėse - jūrinis. Vasarą žemyne temperatūra būna 22-26 laipsniai šilumos ir 26-30 laipsniai šilumos prie Viduržemio jūros. Prie Viduržemio jūros, Kroatijos pakrantėje, būna didžiausias saulėtų valandų skaičius Europoje (2600).
Gyventojų skaičius. 4,5 mln. gyventojų (2006 m. liepa), 89,6 % kroatų, 4,5 % serbų, likusi dalis - vengrai, slovėnai, bosniai, italai.
Kalba. Oficiali kalba - kroatų. Populiarios vokiečių, italų ir anglų kalbos.
Religija. 87, 8 % Romos katalikai, 4, 4 % ortodoksai, 2, 6 % kiti, 5, 2 % sudaro netikintys.
Šalies valdymas ir politika. Pagal1990 metų gruodžio 22 d. priimtą konstituciją, šalies valdymas - parlamentinė respublika.Prezidentas renkamas visuotiniais rinkimaispenkeriems metams. Šiuo metu prezidentas yra Stepanas Mesičius (nuo 2000 m. vasario, perrinktas 2005 m. sausį). Vykdomoji valdžia priklauso Ministrų Tarybai. Kroatijos premjeras - Ivas Sanaderas (nuo 2003 m. gruodžio).
Ekonomika. Kroatijos pramonė intensyviai keičiasi (kaip ir visa ekonomika). Ekonomika atsigavo 2000 metais dėl turizmo, bankininkystės ir investicijų. Pastaraisiais metais šalį aplankė apie 10 mln. turistų. Šis skaičius nuolat auga. Nedarbas vis mažėja. Labiausiai išplėtotos pramonės šakos: chemija ir plastikų gamyba, įrankiai, metalo apdirbimas, elektronika, popierius, medžio produktai, tekstilė, laivai, degalai, maistas. Žemdirbystėje vyrauja grūdai, saulėgrąžos, alyvmedžiai, citrusiniai vaisiai, sojos, bulvės. Kroatijos kalnuose ir pajūryje nuo seno auginama daug vynuogių, gaminama įvairių vyno rūšių.
Ištekliai. Kroatijoje išgaunama nafta, akmens anglis, boksitai, randama geležies rūdos, kalcio, gipso, silicio, molio, kasama druska.
Valgiai. Kroatų virtuvei būdinga daugybė žalumynų. Labai populiarūs kalmarų, krevečių patiekalai. Krabai ir žuvys, sužvejoti Adrijos jūroje, laikomi geriausiais pasaulyje. Page pagaminti sūriai iš avių pieno kokybe nenusileidžia aukščiausios rūšies prancūziškiems sūriams.
Kroatijoje virtuvė labai įvairi. Ji priklauso nuo šalies regiono. Vienokia ji pajūryje, kitokia kalnuose ar slėniuose. Atgavus nepriklausomybę, šalyje pamažu vėl visur atgaivinama kroatiška virtuvė, kasmet rengiami kulinariniai festivaliai, kur demonstruojami senieji tradiciniai patiekalai.
Tipiškų kroatiškų patiekalų rasite užeigose, kurios vadinasi „gostionoje“ arba „gostionica“. Tai mažyčiai tradicinių vietinių patiekalų restoranėliai. Iškabos „slastičarna“ kviečia paragauti kavos, ledų su šviežiais vaisiais, pyragėlių su įvairiu įdaru (net su kaštonų).
Salose ir visoje Adrijos jūros pakrantėje vietinių gyventojų virtuvėje dominuoja žuvis. Čia net yra atskiri žuvies restoranai (riblji restoran), kuriuos ypač mėgsta šalies svečiai. Žuvis į juos atvežama nešaldyta, tiesiai iš žvejybinių laivelių, tad ji ypač geros kokybės. Kalnuotuose šalies rajonuose, Istrijos pusiasalyje, populiarus plonai pjaustytas ir vytintas kumpis (pršut), kepsniai iš ėriukų mėsos (janjetina), jūros produktai.
Ypač garsus alyvų aliejuje mirkytas Pago salos avių pieno sūris (paški sir). Kad ilgiau išsilaikytų, sūris mirkomas alyvų aliejuje. Tai jam suteikia ypatingą skonį. Šis sūris perkamas ne tik kaip delikatesas, bet ir kaip suvenyras lauktuvėms.
Istrijos pusiasalyje gaminama daug patiekalų iš žvėrienos ir grybų. Čia plyti nemaži miškai. Šio regiono restoranuose paragausite net paslaptingų, tik po žeme augančių aromatingų grybų - triufelių.
Jei lankysitės kalnų slėniuose įsikūrusiuose kaimeliuose, čia jums pasiūlys aštraus guliašo su bulvėmis, įvairių paukštienos patiekalų.
Kroatijos šiaurinės dalies virtuvei didelę įtaką padarė austrų ir vengrų kulinarinės tradicijos. Čia populiarūs kepti kalakutai, antys, žąsys. Jie kepami ir kukurūzų tešloje. Iš saldumynų ypač skanūs vyniotiniai su varške ir grietine (štrukli), riešutiniai ar aguonų pyragai. Vienas iš išsiskiriančių Creso salos patiekalų - kepta ėriuko mėsa. Kadangi ganyklų žolė čia sūdoma, tai ir ėriukų mėsa įgavusi sūrumo skonį.
Alkoholiniai gėrimai. Vyndarystės tradicijos čia jau klesti šešis tūkstančius metų. Dabar šalyje užregistruota apie 700 vyno rūšių, 76 iš jų laikomos elitinėmis rūšimis (Vrhunsko, Cuveno).
Pajūryje populiarus kroatiškas raudonasis vynas - Teran, Merlot, Kabernet, Opoplo, Plavac, Dingačpostup. Iš baltųjų vynų populiarus Malvazija, Pošip, Pinot, Kujundžuša, Žlachtina, Muskat. Žemyninėje šalies dalyje - Rizling, Graševina, Burgundac, Traminac. Kaimeliuose gaminama įvairaus puikaus naminio vynuogių vyno - domace vino. Kroatijoje didelė pasiūla vietinio pietų stalo vyno. Jis nebrangus ir labai kokybiškas. Vynas, geriamas atsigaivinti, pajūrio zonoje skiedžiamas kalnų šaltinių vandeniu (bevanda), žemyninėje šalies dalyje - mineraliniu vandeniu. Toks atskiestas gėrimas vadinamas gemist. Soda skiestas vynas vadinamas špricer. Iš stipresnių alkoholinių gėrimų populiari slyvų degtinė, vynuogių degtinė rakija.
Alus Kroatijoje taip pat turi savo vertę. Čia gaminamas „Tuborg“ ir „Karlovačko“ alus pripažintas visame pasaulyje.
Istoriniai faktai. Dabartinė Kroatijos teritorija buvo apgyvendinta nuo priešistorinių laikų, nuo pat akmens amžiaus. Viduriniame paleolite Krapninoje gyveno neandertaliečiai. Ankstyvajame neolite regione buvo paplitusios Starčevo, Vinča, Sopot ir Hvar kultūros. Geležies amžius paliko Kroatijoje Halštato ir Lateno kultūrų pėdsakų. Geografinė šalies padėtis sąlygojo daugelio Europos tautų kultūrų įtaką. 400 m. pr. Kr. savo koloniją šioje pakrantėje įkūrė Romos imperija. Vėliau - Habsburgų dinastijos. Šalį valdė turkai, vengrai. Nuo 1945 m. Kroatija įėjo į Jugoslavijos sudėtį. 1946 metais sukurta Kroatijos Liaudies Respublika, o 1963 metais - Kroatijos Socialistinė Respublika. 1990 m. Kroatija, kaip ir didelė dalis Balkanų, buvo tapusi karo epicentru. Tais pačiais metais referendumu buvo nuspręsta dėl Slovėnijos ir Kroatijos nepriklausomybės. 1991 metais Kroatija pasiskelbė nepriklausoma ir po mėnesio formaliai išstojo iš Jugoslavijos sudėties, tačiau paskui dar ketverius metus kariavo dėl savo nepriklausomybės. 1992 metais Kroatija tapo JTO nare. Dabar šalyje saugu ir ramu. Tik gidai jums gali parodyti kur nors kalnuose sugriautų ar kulkų suvarpytų pastatų.
ŠALIES SPECIFIKA
Išskirtiniai šalies bruožai. Žodis Kroatija kroatų kalboje reiškia „kaklaraištį“. Šioje šalyje pirmiausia pradėti rišti kaklaraiščiai. Tušinukas, kuriuo Jūs rašote, yra inžinieriaus S. Penkalo išradimas - jis pirmas pasaulyje gavo patentą pirmam tušinukui. Kroatija - dalmatų veislės šunų gimtinė. Katedra Splito mieste yra seniausia katalikų bažnyčia pasaulyje. Katedrai 1700 metų. Jau 1300 metų čia vyksta pamaldos. Kroatai sukūrė pirmą slavų konstituciją. Tai įvyko 1214 metais. Šalies pakrantėse auga unikalus raudonasis koralas ir yra didžiausia delfinų populiacija Viduržemio jūroje.
Viešbučių specifika. Kroatijos viešbučiai yra kategorizuojami žvaigždutėmis. Kroatijoje labai populiarūs kempingai, privatūs apartamentai. Ne visuose viešbučiuose yra lauko ar vidaus baseinai, o kambariuose ne visur rasite oro kondicionierius. Kroatijoje nėra didelių aukštos kategorijos viešbučių kompleksų, turinčių erdvias teritorijas. Nėra daug viešbučių, dirbančių „viskas įskaičiuota“ sistema. Daugumoje Kroatijos viešbučių „langai į jūros pusę“ reiškia ne vaizdą į jūrą, o kambarių kryptį (tokiu atveju poilsiautojai nebūtinai matys jūrą, ją gali užstoti kiti statiniai arba augalai).
Didelė dalis žemiausios kategorijos viešbučių yra senoki, kuklūs savo įranga ir interjeru, neįrengti šiuolaikiškai, tačiau tvarkingi.
Tautos būdo bruožai. Kroatai - labai visuomeniška tauta, išsilaikiusios tokios tradicijos kaip pagalba vienas kitam, savivalda, noras daugelį problemų spręsti bendruomenėje. Iki šiol gyvos tautinės, istorinės tradicijos, kurių elementai glaudžiai susiję su šeimos gyvenimu. Kroatai, kaip ir rusai, mėgsta dainuoti dažnutes, dažnai šoka, yra linksmi ir temperamentingi. Būdo bruožai artimi visiems slavams: atvirumas, draugiškumas, artimas bendravimas.
Ką verta išbandyti šalyje. Kroatijoje vasarą vyksta labai daug švenčių ir festivalių.Nuo 1950 metųDubrovnike vyksta tarptautinis menų festivalis „Dubrovniko vasaros žaidynės“. Nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 24 d. visos miesto pilys, dvarai, bokštai ir parkai tampa gyva scena, kurioje vaidinama visa Europos muzikos ir dramos klasika. Vaidinami Šekspyro, Moljero, Gėtės spektakliai, statomos viduramžių Graikijos tragedijos, taip pat vyksta tarptautinės knygų parodos, poezijos vakarai, dainuojamos serenados. Zagrebe birželį ir liepą vyksta tarptautinis naujojo teatro festivalis, liepą - tarptautinis folkloro festivalis, birželį ir liepą - Zagrebo vasaros festivalis, nuo rugpjūčio - tarptautinis lėlių teatro festivalis. Kroatija - medžiotojų rojus. Čia sudarytos visos sąlygos medžioti elnius, stirnas, šernus, lapes, kalnų ožius, muflonus, laukinius paukščius. Labai daug vandens pramogų. Daug kas tvirtina, kad buriuotojams nėra puikesnės vietos kaip Adrijos jūra. Kroatijoje galima išsinuomoti plaukiojimui burlentes, jachtas, katerius. Ši jūra vilioja ir nardymo entuziastus - vandens skaidrumas joje net 56 metrai. Čia galima rasti apie 400 rūšių žuvų ir jūros moliuskų, daugybę puikių povandenių uolų, nuskendusių laivų liekanų. Nors Kroatijos kalnuose nėra 2000 m. viršijančios viršukalnės, kalnai šioje šalyje nepaprastai gražūs, todėl tai mėgstama alpinistų ir laipiotojų uolomis vieta. Tarp jų labai populiarios Marijano pusiasalio uolos, nacionalinis parkas Paklenica, Samoboro kalnai ir kitos vietovės.
Šalies keistenybės. Kroatija laikoma pasauliniu nudizmo centru. Kurortuose gausu specialiai pažymėtų paplūdimių, skirtų nuogaliams. Nenorintys pakliūti į nepatogią situaciją ir pasijusti nejaukiai, turi atidžiai stebėti ženklus. Dar 1961 metais Kroatijoje, Vrsare, pradėjo veikti ypač populiarus, didžiausias Europoje Koversados natūralistų kurortas. Kiekvienais metais ten atvyksta tūkstančiai turistų iš viso pasaulio, o 1972 m. čia vyko Pasaulio nudistų kongresas. Ir šiandien centras išlieka nuogalių traukos vieta.
Vietos, kurias būtina pamatyti šalyje. Plitvicos ežerų nacionalinį parką, Dubrovniką, Istrijos pusiasalį. Dauguma vykstančių į Kroatiją poilsiautojų pasinaudoja puikia galimybe aplankyti Venecija.
Rijeka - uolų paplūdimiai ir miesto šurmulys
Rijeka - didžiausias Kroatijos uostamiestis, esantis visai šalia didžiulio Istrijos pusiasalio bei Krkos salos.
Mieste gausu kultūrinių, mokslo įstaigų, daug jaunimo, tad čia judru ir gyvybinga. Šis miestas tikrai patiks tiems, kurie po paplūdimio ieško miesto pramogų. Beje, Rijekos paplūdimiuose, kur jūroje pilna uolų, anksčiau iš ryto atėję poilsiautojai gali įsikurti ant šių akmeninių „salelių” ir mėgautis krištoliniu jūros vandeniu nesistumdydami tarp daugybės poilsiautojų. Vanduo čia toks skaidrus, kad matosi ne tik visos praplaukiančios žuvelės, bet ir visi dugno akmenėliai, po kuriuos ropinėja jūros ežiai, ramesnės vietelės ieško jūrų žvaigždės.
Be restoranų, barų ir kavinių smalsūs turistai turės kur pasižvalgyti po senovinę miesto dalį, kuri prasideda už Kroatijos Respublikos aikštės. Senamiestis nelabai didelis, bet gražus. Savo dvasia miestas, nors ir be kanalų, labai artimas Venecijai. Čia, kaip ir Italijos mieste ant vandens, vyksta įspūdingi, spalvingi karnavalai, trunkantys net 10 dienų. Kiekvienais metais Rijekos karnavalas tampa vis labiau žinomas tarp karnavalų mėgėjų.
Seniausias Rijekos architektūrinis paminklas - Senųjų Vartų arka (Stara Vrata). Įspūdingi miesto vaizdai atsivers pakilus į miesto bokštą ( Pod uriloj) ar gynybinį bokštą, užlikus ant Kalvarijos kalvos. Teisingumo rūmuose galima aplankyti jūreivininkystės ir istorijos muziejų.
Viduramžių laikus menanti Trsat pilis kažkada buvo strategiškai svarbus statinys, šiandien tai viena mėgiamiausių miesto gyventojų ir svečių pasivaikščiojimų vieta. Čia vyksta pramoginiai ir kultūriniai renginiai, dailininkai prekiauja savo darbais, gausu įvairių suvenyrų parduotuvėlių. Šalia Trsat pilies, kalvos papėdėje, yra Šv. Mergelės Marijos bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas, Šv. Jurgio bažnyčia.
Kurortai
Crikvenica - Šis kurortas, esantis žemyno dalyje, dėl švelnaus klimato yra labai mėgstamas poilsiautojų. Viešbučių architektūra ir gražios vilos suteikia miesteliui ypatingo patrauklumo ir žavesio. 8 km ilgio Adrijos jūros pakrantėje daug kavinių, barų, restoranų, parduotuvių, naktinių klubų. Čia puikios sąlygos sporto mėgėjams (jachtos, valtys, kateriai, vandens dviračiai, lauko teniso aikštės, žirgynas). Miestelio svečiams nuobodžiauti neleidžia nuolat organizuojamos įvairios šventės, konkursai, koncertai, sporto rungtynės. Crikvenica, skirtingai nuo kitų mūsų siūlomų kurortų, turi puikų smėlio paplūdimį. Įėjimas į paplūdimį yra mokamas.
Malinska - yra vienas garsiausių Krko salos, dar vadinamos auksine sala, kurortų. Malinska išaugo nuo XV a. čia pastatyto malūno. Kurortas įsikūręs šiaurės vakarinėje Krko salos pakrantėje. Nuo rytinių vėjų miestą saugo kalvota vietovė. Kurorte veša Viduržemio jūros augmenija, kai kurie augalai auga tik šioje saloje. Kurorto pajūryje jus sužavės laukinės gamtos grožis, galėsite pasivaikščioti per uolas vingiuojančiais takeliais, nuo kurių atsiveria puikus vaizdas į jūrą. Mieste jūsų lauks šiuolaikinio kurorto pramogos.
Sala, kurioje įsikūręs Malinskos kurortas, ypatinga dar ir tuo, kad ją ir galima, ir negalima pavadinti sala. Galima todėl, kad ją iš visų pusių, kaip ir kiekvieną salą, supa vanduo. O negalima, nes ši teritorija labai susijusi su žemynu, čia nepajusite jokio atskyrimo nuo gyvenimo žemyne. Nuo kranto į salą veda virš jūros iškilęs modernus tiltas. Saloje įsikūręs oro uostas, į kurį turistai atskrenda iš viso pasaulio.
Ši sala Kroatijai labai reikšminga. Tai kroatų rašto lopšys. Čia rastas pirmasis glagolica užrašytas dokumentas (sukurtas 1100 m.), taip pat saugomi ir kiti senovinio rašto pavyzdžiai.
Moščenička Draga - Nedidelis, ramus, apsuptas pušų giraičių, aukščiausio Kroatijos kalno - Učka - papėdėje įsikūręs žvejų kaimelis. Dėl puikaus, jūros nugludintų akmenukų paplūdimio tapo labai patrauklus turistams. Gurmanus džiugina puikūs jūros gėrybių restoranai, kavinės, ledainės. Tai puiki vieta sporto mėgėjams: čia teniso kortai, futbolo aikštelės, vandens sportas, kopimas į kalnus.
Opatija - (apie 44 km iki Rijekos oro uosto, apie 200 km iki Zagrebo) laikoma pačiu populiariausiu ir prašmatniausiu kurortu šiaurinės Adrijos pakrantėje.
Miestas išaugo XV a. aplink čia įsikūrusį benediktinų vienuolyną. Opatija laikoma pirmąja Kroatijos turizmo „dama“. Kai 1844 m. dailininkas Skarpa (Rijekos aristokratas) čia pastatė pirmąją Andželikos vilą, nuo jos ir prasidėjo vystytis turizmas. Nuolat žalumoje skendinčioje Opatijoje mėgo ilsėtis karaliai ir didikai.
Opatijos kurortinė pakrantė dabar išsiplėtė iki 25 km. Čia įsikūrę daugybė viešbučių, galinčių patenkinti pačių išrankiausių turistų skonį. Vienu metu viešbučiuose gali svečiuotis 8 000 žmonių. Kurorte gausu barų, kavinių, teniso kortų, baseinų, yra jachtų prieplauka. Opatija išsiskiria architektūros stiliumi. Yra daugybės išlikusių XVIII-XIX amžiaus pastatų. Kurorte labai populiaru vakarus leisti kokteilių baruose (jie dirba iki paryčių). Vakare čia juntama ypatinga atmosfera - senovinės statulos atrodo lyg išplaukusios iš jūros, įspūdingai apšviestos pakrantės ir uolos neabejotinai daro išskirtinio kurorto įspūdį. Jo negalima palyginti su judriais Turkijos ar Ispanijos kurortais.
Dėl savo nuostabaus subtropinio klimato Opatija dar praėjusiame amžiuje buvo pripažinta geriausias klimato sąlygas turinčiu Europos kurortu. Čia gerokai šilčiau nei apylinkėse. Nuo žemyno miestą užstoja kalnai. Aukščiausia viršūnė - Učka (1400 m). Dėl čia susidariusio išskirtinio mikroklimato poilsiui tinkami visi metų laikai. Čia auga egzotiški subtropikų augalai - magnolijos, bambukai, palmės. Japoniškos kamelijos tapo Opatijos turizmo simboliu.
Rabaca - išaugęs iš žvejų kaimelio, yra vienas gražiausių Istrijos pusiasalyje. Dabar šis Europoje žinomas kurortas vienu metu savo puikiuose viešbučiuose gali priimti apie 10 000 turistų. Jis vilioja šilta jūra, vaizdingomis pakrantėmis, nacionaliniais patiekalais garsėjančiais restoranais. Tai ideali vieta šeimyniniam poilsiui. Jaukaus kurorto gatvelės nuo stačių kalnų šlaitų leidžiasi link jūros. Miesto pakrantė sklendi pušų ir oleandrų žalumoje.
Kurorte ras ką veikti ir sportuoti mėgstantys žmonės. Mieste yra 20 teniso kortų, o daugybė pakrantėje laukiančių laivelių su nardymo ir žvejybos įranga siūlo jums įsimintinų pramogų Adrijos jūroje. Šv. Marinos įlankėlėje, miesto centre, baltuoja jachtų prieplauka. Iš čia organizuojama daugybė ekskursijų į aplinkines ir tolimesnes salas.
Netoli Rabaco kurorto - puikus viduramžiais alsuojantis Labino miestas, paliekantis neišdildomų įspūdžių.
Rovinis - vienas vaizdingiausių Viduržemio jūros pakrantės miestų. Pirmą kartą paminėtas VII amžiuje. Rovinį galima drąsiai vadinti pačiu romantiškiausiu Kroatijos kurortu. Kadaise mokslinės-fantastinės literatūros tėvas Žiulis Vernas, ieškodamas unikalių vietų savo romanų veikėjams, išsirinko būtent šį miestą. Rašytoją sužavėjo siauros gatvelės, į stačius kalno šlaitus nuo jūros kylantis miestas. Miesto simbolis ir jo aukščiausias taškas, iškylantis virš visų pastatų, - centre stovinti Šv. Eufemijos cerkvė, pastatyta XVIII a.
Nuo jūros miestas tarsi atsitvėręs namų siena. Visa ši tankiai apgyvendinta miesto kalva primena pasakišką karalystę, kuri sužavi iš pirmo žvilgsnio. Rovinis turi Romos amžinybės, Venecijos originalumo ir Viduržemio jūros žavesio bruožų.
Kadaise Rovinio miestas buvo saloje, o nuo žemyno jį skyrė siauras kanalas. XVII a. viduryje miestas išsiplėtė ir išaugo iš salos. Kanalas, skyręs dvi miesto dalis, ėmė trukdyti, todėl 1763 m. jis buvo užpiltas žemėmis. Rovinis - labai populiarus kurortas, kuriame galima pamatyti daugybę sakralinių istorinių pastatų, renesanso ir baroko stiliaus rūmų. Šiuolaikiniam Rovinio kurortui ypatingo žavesio suteikia netoliese jūroje esančios 22 salos. Dėl švelnaus klimato, aukštos kokybės viešbučių, įvairių kultūrinių renginių Rovinis yra mėgstamas viso pasaulio turistų.
Rovinio akvariumas yra daugiau nei šimto metų senumo. Tai puikus jūros faunos pavyzdys. Čia laikomos ir nuodingos skorpionžuvės, ir įvairiaspalvės žuvys.
Svarbūs adresai
Lietuvos Respublikos ambasada Austrijos Respublikoje Kroatijos Respublikai
Löwengasse 47/4, 1030 Viena Austrija
Tel. (43 1) 718 5467, (43) 664 451 00 73
Faksas (43 1) 718 5469
El. paštas: amb.at@urm.lt
< Grįžti
|
